Straipsnis-Interviu

Papuošaluose įkomponuotos džiovintos gėlės, grybai, samanos

Sulaukę pavasario jaučiame vis didesnę gamtos trauką ir norą atsigręžti į natūralumą – į tai, ką ji mums duoda, o štai „Pelėdos dirbtuvėje“ gamtos nuotaika tvyro visus metus, nes jų šeimininkė Anastasija Kachovič kiekvieną gėlės žiedelį, lapelį, pūkelį, samanos gabalėlį, grybuką ar dangaus debesėlį patalpina į savo kuriamus papuošalus. Žvelgiant į juos apima jausmas, jog matai miniatiūrinės pasakos pasaulį, kuriame, rodos, tuoj tuoj iš samanų ar gėlės žiedelio išskris stebuklingoji fėja ir pamojusi savo stebuklinga lazdele aplinkui paskleis gėrio ir grožio burtus.

Kaip sako pati papuošalų kūrėja, jos meno šedevrus renkasi žmonės, tikrai mylintys gamtą. O jos nemylėti neįmanoma... Todėl kviečiu kartu su Anastasija pasivaikščioti įsivaizduojamoje gamtoje, susipažinti su jos kūriniais ir gal net dar labiau pamilti ir pastebėti mus supančią magišką aplinką.

Anot Anastasijos, „Miško Pasaka“ - tai visa serija papuošalų su miško motyvais. Į kiekvieną burbuliuką sutalpintos ne tik miško gėrybės: uogos, grybai, samanos, gėlės, bet ir neapsakoma energetika, kurią mums dovanoja gamta.„Pelėdos dirbtuvė“ nuotrauka 

– Anastasija, su Jūsų darbais susipažinau feisbuke. Akį patraukė jų originalumas. Atvirai pasakius, niekada nesu nieko panašaus mačiusi. Iš kur Jums gimė idėja papuošaluose „užkonservuoti“ grybus, gėles, samanas, pūkus ir kitas gamtos dovanojamas smulkmenas?

– Prieš dešimtmetį atostogavau Bulgarijoje, kur pamačiau rankų darbo pakabukus su gėlių žiedlapiais – technika buvo visai kitokia, bet mane neapsakomai įkvėpė pati mintis, kad trumpą gėlių gyvenimą galima prailginti. Taip pradėjau domėtis, rinkti informaciją, kurios anuomet nebuvo labai daug, bet užsispyrimas ir polėkis eksperimentams atvėrė duris į papuošalų pasaulį su augalais.

Dabar matau vis daugiau atsirandančių kūrėjų šioje srityje, tad nustebinti pačia technika pavyksta vis rečiau, bet esu linkusi labiau stebinti ir džiuginti savitu rezultatu, nes kiekvienas kūrėjas net su analogiškais augalais vis tiek sukuria vis kitokį gaminį, su savu braižu ir sava energetika (šypsosi).

– Taip, iš tiesų Jūs teisi. Ar tai yra kažkokia speciali papuošalų gaminimo technika? Gal galėtumėte šiek tiek plačiau apie tai papasakoti?

– Tai – juvelyrinės, epoksidinės dervos liejimas: kuriami papuošalai vizualiai yra panašūs į stiklinius, bet yra gerokai patvaresni ir lengvesni (kas, pavyzdžiui, aktualu auskarams). Dabar jau ši technika tikrai išpopuliarėjo ir galima rasti nemažai patarimų iš įvairių kūrėjų, o ir medžiagų, padedančių išbandyti šią techniką patiems, dabar tikrai pakankamai daug. Svarbu prieš bandymus įsigilinti ir pasirinkti tinkamas, kokybiškas medžiagas. Šiuo atveju geriau negailėti išleisti daugiau pinigų, kad ir sveikatai nebūtų kenkiama, ir rezultatas nuoširdžiai džiugintų.

– Anastasija, kiek laiko jau gaminate papuošalus?

– Kiek save atsimenu, man visada buvo įdomu kažką sukurti, išbandyti, sulipdyti, tad sunku nustatyti tikslią datą, bet kalbant būtent apie papuošalus su augalais, tai pirmus darbus išdrįsau parodyti 2016 metais. Taip prasidėjo jau rimtesnė kūryba, kuri išstūmė pagrindinį darbą ir kitus pomėgius.

Be to, jau galima drąsiai teigti, kad tai yra ne vien mano darbas: kuriame kartu su vyru, o kartais ir dukros prisijungia – vyresnioji priešiniais, o mažoji akylai stebi tvarką (juokiasi).

Anastasija teigia, kad papuošalų gamyba tapo ne vien jos darbu: kuria kartu su vyru, o kartais prisijungia ir dukros.„Pelėdos dirbtuvė“ nuotrauka 

– Kai žiūri į Jūsų kurtus papuošalus, viskas atrodo taip paprasta ir tuo pačiu gražu. Bet geriau pagalvojus, vis tiek reikia žinoti, kaip viską sudėlioti, kad tiktų ir iš tiesų atrodytų gražiai. Kaip gimsta idėjos, mintys papuošalams?

– Įkvėpimą dovanoja gamta: ji nenustoja stebinti, mokydama atrasti vis kažką naujo ten, kur, regis, jau viskas buvo pažįstama. Neapsakomas jausmas atrasti, kaip nuostabiai žydi krienai, grikiai ar kiti augalai, kurie tau pažįstami nuo vaikystės, bet net neatkreipdavai dėmesio, kad jie, pasirodo, žydi ir dar taip nuostabiai!

Mes kiekvienais metais tradiciškai ieškom stebuklingo paparčio, bet net nepastebim, kiek fantastiškų augalų mus supa tik išėjus į lauką. O kiek magijos mums dovanoja miškas! Čia galėčiau pasakoti be perstojo: miško garsai, kvapai, gaiva... Ir kol vieni grybautojai liūdi, kad neranda skanių grybų, aš visada miške lakstau išsišiepusi, nes nevalgomų grybų savo pakabukams ir auskarams atrandu visada (juokiasi)!

Mėgstu eksperimentuoti su formomis, detalėmis, spalvomis, reaguoju į man rašančių žmonių pageidavimus, tad tai yra nesibaigiantis kūrybinis procesas!

– O kodėl „Pelėdos dirbtuvė“: išminties paukštis, įžvalgumas ar kokios nors kitos priežastys atvedė iki tokio dirbtuvių pavadinimo?

– Pelėdos, nes pati esu tikrų tikriausia pelėda! Didžiausias įkvėpimas aplanko, kai miestas užmiega, ore vyrauja ramybė, niekas netrukdo susikaupti ir pasinerti į kūrybą. Kadangi visada naktinėjau, tai ir pavadinimas gimė labai natūraliai – dėl biologinio ritmo, tad gaunasi, kad išminties pavadinime ne tiek ir daug (juokiasi).

Rimtesnės veiklos pradžią Anastasija įvardija 2016 metus, kai papuošalų kūryba išstūmė pagrindinį darbą ir kitus pomėgius.„Pelėdos dirbtuvė“ nuotrauka 

– Jūsų kuriami papuošalai iš tiesų išskirtiniai. Tad ir jų savininkai turėtų būti išskirtiniai. Gal galėtumėte apibūdinti, kokie žmonės daugiausiai renkasi Jūsų stiliaus papuošalus?

– Tai – įvairaus amžiaus, skirtingų specialybių žmonės, kurie turi vieną bendrą savybę – meilę gamtai. Matyt, tai yra esminė priežastis, kodėl mano pirkėjai tikrai išskirtiniai – jie stebina savo nuoširdumu, negaili man gražių žodžių. Dažnai sugrįžta vėl ir vėl. Kartais išgirstu kitų kūrėjų nuogąstavimą dėl piktų, grubių klientų, o man tokie beveik nepasitaiko. Tad esu dėkinga visiems, kas mane palaiko, kas seka mano kūrybą – be šių žmonių neturėčiau galimybės kurti ir tobulėti.

– Anastasija, o ar žinomi mūsų šalies žmonės myli gamtą? Turiu minty, ar teko kurti ir gaminti papuošalus kokiems nors garsiems Lietuvos žmonėms, ypatingoms progoms, ar turėjote kokių nors neįprastų užsakymų?

– Kiekvienas užsakymas man ypatingas. Aišku, labai džiaugiuosi, kai mano papuošalus pasirenka ypatingoms progoms, pavyzdžiui, nuotakos savo vestuvių šventei – žinau, kaip nepaprasta išsirinkti tą išskirtinį papuošalą tokiai svarbiai dienai.

Malonu buvo sulaukti susidomėjimo ir iš LR Seimo, ir iš parodų organizatorių, kuriems patiko mano papuošalų kolekcijos, skirtos mūsų Lietuvai. Pavyzdžiui, šiais metais Berlyne per tarptautinę žemės ūkio produktų parodą Lietuvos atstovų prijuostės buvo papuoštos segėmis „Žydinti Lietuva“. Tokie įvykiai labai šildo širdį ir įkvepia.

Na, o kiek jaudinančių istorijų pasakoja mano klientai... Iki džiaugsmo ašarų (šypsosi). Tad tokios akimirkos yra tikrai ypatingos ir svarbios.

Papuošalų kūrėja džiaugiasi, kad jos darbais susidomėjo ir parodų organizatoriai. Šiais metais Berlyne per tarptautinę žemės ūkio produktų parodą Lietuvos atstovų prijuostės buvo papuoštos segėmis „Žydinti Lietuva“. „Pelėdos dirbtuvė“ nuotrauka 

Kompozicijų dėliojimas papuošalų kūrėjai – lyg meditacija

– Gyvenime būna ir tokių situacijų, kai, pavyzdžiui, moteris turi susidžiovinusi mylimojo jai ypatinga proga dovanotos gėlės žiedą. Ar Jūs galėtumėte jį įamžinti ir pagaminti pakabuką, žiedą ar auskarus? Beje, gal turėjote tokių užsakymų?

– Deja, gamyboje yra daug niuansų, dėl kurių yra didelė tikimybė, kad kažkas nepavyks arba augalas atrodys ne taip kaip galima buvo įsivaizduoti. Ne kiekvienas augalas apskritai tinka liejimui, o ir paruošti jį reikia tinkamai, tad gaminu tik su savo augalais. Nors teko turėti ir išskirtinių, įdomių užsakymų, pavyzdžiui, dariau pakabuką su šuniuko dantuku, kuris tapo šeimininkės prisiminimo talismanu.

Šiaip turiu perdėtą atsakomybės jausmą, tad gamyba su svetimais augalais man teiktų daugiau streso nei džiaugsmo, todėl renkuosi eksperimentuoti tik su savo medžiagomis – gi taip smagu, kai kūryba neturi ribų!

– Atrodo, kad kūrybinis įkvėpimas ir polėkis, kaip Jūs sakėte, Jūsų niekada neapleidžia. Ar iš tiesų taip yra? Ar nebūna taip, kad tas įkvėpimas kažkur pabėga, jį pasiglemžia nuovargis, įprasti buitiniai, kasdieniai rūpesčiai? Juk bet koks kūrėjas, mano nuomone, visada turi būti truputį kitame pasaulyje...

– Kartais gali palikti jėgos, užpulti tinginys, bet įkvėpimas neapleidžia niekada ir tik dėl jo pavyksta nugalėti slogias mintis, kurios šiais laikais ypač blaško širdį. Tad, kol gyva Gamta, tol ir įkvėpimas gyvas. Noriu tikėti, kad mano darbai neša šviesą ir tik geriausias emocijas, kurių mums dabar reikia kaip niekad...

– Jūsų darbas gana retas, neįprastas. Kas papuošalų kūryboje ir gamyboje Jums yra sudėtingiausia, o kas maloniausia?

– Dievinu dėlioti kompozicijas – tai lyg meditacija, kuri visada turi vis kitokį rezultatą, tai lyg tapyba, tik vietoj dažų – augalai...

Sunkumų irgi nemažai, nes gamyba reikalauja daug etapų, kur kiekviename gali kažkas nepavykti... Vienas sunkiausių darbų būtent man – šlifavimas, poliravimas, bet čia mane gelbėja vyras, jis gamina ir odinius dirželius apyrankėms bei padeda tobulinti net pačius smulkiausius niuansus, tad su tokia pagalba jokie darbai nebaisūs.

Na, o didžiausias malonumas – matyti, kaip darbai pavyksta ir atranda savo naujus namus.

Anastasijos kūryboje – išskirtinis dėmesys ir tautiškumui.„Pelėdos dirbtuvė“ nuotrauka
 

– O ar Jūs pati turite mėgstamiausią savo sukurtą papuošalą?

– Su malonumu ir pati pasipuošiu savo gaminiais, tad gan dažnai pasilieku kažką ir sau, tačiau išskirti kažkurį vieną visgi niekaip negalėčiau – visi jie gaminami su išskirtiniu dėmesiu ir meile (šypsosi). 

Parengė Rusnė Žiedelė, 77.lt